Ankstyvojo ugdymo mokyklėlė » Vasaros dienos stovykla

2015-ųjų smagiausios akimirkos vasaros stovyklėlėje!

Pirmadienis (2015-ųjų birželio 1 d.)
Susipažinkime: aš – raganėlė Pipirina, o tu kas būsi?!

Ar nenuostabu, kad Tarptautinę vaikų gynimo dieną startuoti pradėjom? Susipažinimas, stovyklos vėliavos gamyba, stalo žaidimų diena – taip Pipirinos reklama tądien žadėjo.
Truputį nedrąsūs, truputį apmigę vaikučiai iš ryto sėdėjo, kol… išdykėlė Pipirina su vadovu Augustu neįpūtė jiems stebuklingo linksmybių vėjo! Tuomet “Alies piešk” žaidėm, kauliuką visi ridenom, o išvydę ant lentos draugų keverzones pripieštas sutartinai krizenom.
Justo mama kartoninių dėžių dovanai atvilko, tai piratų laivų flotilė ant spalvinimo stalo vakarop vos tilpo… Karstėmės trečiam aukšte, burbuliukais kovojom, o paskui tarsi beždžioniukai kokie ant labirinto “lianų” kabojom. Dar į lauką ėjom, daubą (netoli esančią žaidimų ir treniruoklių aikštelę) apžiūrėjom, pakeliui į “IKI” ledų užsukom ir grįždami stovyklon lėtai juos laižinėjom.

Antradienis (2015-ųjų birželio 2 d.)
Muzikos diena Pipirinos stovyklėlėje

Šaunuolė mūsų Deimantė – muzikos burtais apžavėjo visus stovyklautojus. Jei dar pradžioj kažkas (oi, tas Ignas su Smilte:)) ir bandė miegoti, tai parašiutui pakilus į orą ir didžiausiems rimtuoliams kojos šokio ritmu ėmė kilnotis. O jau kokį keistą muzikos instrumentą (su vielos uodega) Deimantė turėjo (“kaip bambioškė kokia”, - sakė vaikai ), ir visi jį pasukti norėjo. Nesgi vėjo švilpimas iš jo vidurių čaižė ausį – rinkom garsą Baisiausią, Garsiausią mokytojos atsiklausę. Įvairius gyvūnus (jų eiseną ir kalbą) pamėgdžioti pagal muziką turėjom, tik… asilo vaidinti kažkodėl niekas iš mūsų nenorėjo. Paskui iš šokių salės prie darbelių stalo lėkti galėjom, nes... barškučius iš šaukštų, “kinder siurprizo” indelių ir kruopų gaminti norėjom. Taip mums smagiai besiaučiant, dainas bedainuojant Deimantė kimti pradėjo – tai bent siurprizu antroji vasaros diena vargšelei prasidėjo. Siuntėm jai arbatos su medumi ir karčiuoju imbieru puodelį kuo didžiausią, linkėjom greičiau balsą atgaut lakštingalos kuo gražiausią!

Trečiadienis (2015-ųjų birželio 3 d.)
PIRATŲ PĖDSAKAIS…

Ach tie piratai… Negalėjo Pipirinai iškart pasakyti, kur paslėpė lobį?! Paliko tik šykščią SMS žinutę su vienu žodžiu: KARČIUPIS! Teko visiems drauge baladotis į geležinkelio stotį, gaudyti traukinį, vykstantį į Vilnių, ir nepražiopsoti Karčiupio stotelės. O ten - piratų draugės, raganėlės, trobelė stovi. Ant vištos kojelės! - Jei norit sužinoti, kur paslėptas lobis, - nusijuokė Pipirina, - teks gėles palieti, ežere kojas iki baltumo išmirkyti, ant lauželio niam niam zefyrų iškepti, batutą “prašokinėti”, piratišką mankštą padaryti… Ką beveiks vaikiai taip toli atsibeldę – sutiko. Ir it musę kandę tikrai neliko:) Atlikę visas užduotis (o dar – praretinę svogūnus, iškapstę braškes, patikrinę visus kurmiarausius) rado jaunieji jungos MUILINĮ BURBULINĮ LOBĮ. Ir kad ims visi į dangų burbulus pūsti, savo svajones debesynų link leisti... (Pipirina irgi pasinaudojusi proga išsiuntė Dievuliui viltelę, kad nuo rudens pradėtų veikti „Debesų pipirų“ dienos darželis.) O didžiausia visų vaikų svajonė buvo kada nors dar į Karčiupį sugrįžti. Ten, kur tarp margų pievų gėlių ir basus padus kutenančių smilgų bėgioja mūsų VAIKYSTĖ...

Ketvirtadienis (2015-ųjų birželio 4 d.)
SPORTO DIENA STOVYKLĖLĖJE

Tai bent geroj vietoj raganėlės Pipirinos namučiai! Už pusšimčio žingsnių - Kauno plaukimo centras („Girstučio“ baseinas). Už dvidešimt žingsnių – Kauno jogos studija. “Sportuok ir nesustok!” – toks buvo mūsų stovyklautojų (truputėlį po vakarykščio piratavimo „padususių“:)) šūkis šiandien! Lygiai 10.00 h įvirtome pro Plaukimo centro duris. Apsiginklavome visa privaloma ir pripučiama baseino amunicija ir.... PŪŪŪŪKŠT! Laimei, trenerė Milda treniruotę vedė labai profesionaliai! Vaikų Pipirinai nereikėjo su raganos samčiu graibyti, tik iš nuostabos šlapias akis vartyti. Vaikai išmoko jei ne plaukti, tai vandens nebijoti - smagiai nosimi ir burna po vandeniu burbuliuoti. Spalvotą lazdelę nuo dugno pagriebti ir slystant visu greičiu nuo čiuožyklos kurtinančiai spiegti:) Net jautruolė Gustelė, daugiau maudynes stebėjus nei pati dalyvavus, grįžus pas Pipiriną namo reziumavo: „Ir aš ten buvau! Matei, kaip plaukiau?! Vanduo per barzdą varvėjo, bet ryti jo tikrai negalėjau... (trenerė Milda neleido )” Sugrįžę į rūbinę pradėjome ilgą džiovinimosi procesą... Oi, tos merginos ilgakasės, lietuvaitės... Paskui popiet visi į jogą gužėjom, pas jogos instruktorių Igną Zakarauską ant kilimėlių sėdėjom. Kaip šuniukai lekavom, kaip medžiai siūbavom, kaip liūtai riaumojom, kaip paukščiai plasnojom! O vakarop jau nebepavilkom kojų…

Penktadienis (2015-ųjų birželio 5 d.)
Paskutinioji dienelė stovyklėlėje. Linksmybės tęsiasi…

Bene sunkiausia diena Pipirinai. Visi jau vienas kitą pažįsta, drąsūs ir narsūs, žodeliai iš burnos kaip iš kiauros kišenės – gražūs, o kartais ir nelabai - slysta… Teko tigrų tramdytojos kostiumą mintyse užsidėti ir paskutinę (savaitei skirtą kantrybę) sukaupus vaikų cirkus stebėti. O buvo kaip toj lietuvių liaudies dainoj: - Šarkele varnele (suprask, Pipirina Pipirina), keli tavo vaikeliai? - Du stalo žaidimus žaidžia; - Du pinigus (ledams) leidžia; - Du ant galvos lipa (tuoj gausiu su plyta:)) - Du nosį krapšto ir mokosi rašto; - Du smagiai karpinėja, jogurtą po stalu laistinėja; - Trys princesės raudonam bokšte sėdi (princai nenori jų vaduot - begėdžiai!) - Keturi nuo pietų likusius blynus kerta (vis dėlto susikrauti bulvinukų perteklių iš kavinės buvo verta:)) O dar… užkrečiančios linksma nuotaika “Kiškio pabėgėlio” pasakos iš Pipirinos CD klausėm, tuomet į lauką išvirtom nuo karščio apsiblausę. Treniruoklius visus išbandėm, sūpynes išsupom, žvyro pilis pastatėm – ką veikti dabar??? – visų stačios akys. Teko vadovei Genovaitei naujų sporto šakų išgalvoti, kad stovyklautojams nereikėtų iš nuobodulio kojom ant lipynių kadaruoti… Ačiū Dievui, saugiai savaitė praėjo. Bučkis visiems, ir… palankaus jūsų planams ir svajonėms vasaros vėjo!